Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus

Ievos Simonaitytės memorialinis  muziejus

SIMONAITYTĖ IEVA, ĖVĖ (1897 m. sausio 23 d. Vanaguose, Klaipėdos apskr. – 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje) – žymiausia Klaipėdos krašto rašytoja, kilusi iš neturtingų lietuvininkų. Skaityti ir rašyti pramoko savarankiškai, motinos padedama. Nuo penkerių metų sirgo kojos kaulo tuberkulioze, dvejus metus (1912–1914) gydėsi Unguros ligoninėje (Lenkija). Grįžusi ir sustiprėjusi po kojos operacijos, dirbo kaimo siuvėja.

Literatūrine kūryba pradėjo užsiiminėti veikiama I-ojo pasaulinio karo įspūdžių. Pirmąjį eilėraštį „Ak, karas karas išgąsdingas“ išspausdino 1914 m. „Tilžės keleivyje“. Dar bendradarbiavo „Prūsų lietuvių balse“, „Lietuvių ceitungoje“, „Rytojuje“, „Klaipėdos krašto žodyje“, „Lietuvos keleivyje“. Evutės, Eglaitės, Sesutės slapyvardžiais Klaipėdos krašto laikraščiuose paskelbė eilėraščių, apybraižų, apsakymų. 1919 m. įstojo į lietuvių jaunimo organizaciją „Eglė“. Vėliau įstojo į Priekulės organizaciją „Viltis“.

1921 m. persikėlė į Klaipėdą, baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Raštininkavo Lietuvos karo atstovybėje Klaipėdoje, dirbo „Ryto“ spaustuvėje, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, Klaipėdos krašto direktorijoje, 1926–1936 m. dirbo Krašto seimelio raštinėje vertėja.

Nuo 1939 m. gyveno Telšiuose, Kaune, Vilniuje. 1961–1978 m. vasarodavo Priekulėje.

1935 m. pasirodė jos pirmasis romanas „Aukštujų Šimonių likimas“, laimėjęs Lietuvos Respublikos valstybinę premiją. Autorei esant gyvai buvo išleista 14 romano leidimų lietuvių kalba, kūrinys išverstas į latvių ir rusų kalbas.

Kiti romanai: „Pavasarių audroj“(1938), „Vilius Karalius“ (I dalis – 1939, II dalis – 1956), „Be tėvo“ (1941), „Pikčiurnienė“ (1953), „Paskutinė Kūnelio kelionė“ (1971).

Kiti kūriniai: apysakos (1948), autobiografinė trilogija „O buvo taip“ (1960), „Ne ta pastogė“ (1962), „Nebaigta knyga“ (1965); atsiminimai „Gretimos istorijėlės“ (1968), apysakos, novelės“, vaizdeliai.

I. Simonaitytės kūrinių išversta į anglų, vokiečių, prancūzų, latvių, lenkų, rusų, čekų, ispanų ir kt. kalbas.

I. Simonaitytės kūryboje atskleidžiama Mažosios Lietuvos buitis, užfiksuotos tradicijos, tarmės.